- kaukčioti
- káukčioti, -ioja, -iojo intr. 1. kaukiančiu balsu loti: Šuo káukčio[ja], atvaro zuikį Šts. Šuo pakėlė galvą, žiūrėdamas į akis, cypė ir kaukčiojo LzP. 2. ypatingu būdu girgždėti, cypti (apie ratus): Tolie važiuojant, reik gerai ratus patepti, o pradeda ašys kaukčioti Vvr. Kaukčioja nešmeruoti ratai rš. 3. kaukti su pertraukomis (apie vėją): Vėtroms gūdžiai bekaukčiojant, jos nurūkdavo į laukus rš. \ kaukčioti; pakaukčioti; užsikaukčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.